Na, niekam nepatinka svetimieji, oi, nepatinka. Nebus, ponai, jokios integracijos, jokio vieningo tautų draugystės branduolio dar ilgai nebus. Valstybėje, kurios ekonomikos lygį kelia atvykusi pigi kitataučių darbo jėga, tautų sugyvenimas pagal pasaulinio sukirpimo diktuojamas ekonominių nuostatų formas su nacionalinio turinio priemaiša yra... absurdas.

ČIA kiekvienas yra toks, ką apie save pasakoja. Arba nutyli. [apie emigrantus]

Kiekviena ant laužo deginta ragana jums pasakys, kad spragsinti ugnis, nuoširdžiai ištiesta žolelių arbata ir tylėjimas yra senojo pasaulio išminčių paminėti trys banginiai, ant kurių laikosi paprastų ir palankiai nuteikiančių santykių pasaulis.

<...> Poeto seniai pasakytus žodžius: 'Aš nekenčiu žmonių, / kuriems gyvenimas-/ tik lygus plentas, / kuriuo jie be avarijų / lėtai į kapines važiuoja./ Jie bijo, bijo, bijo: / neišmintų kelių, takų...